NSO projektas

Naujas uolienų mėginių tyrimas atskleidė, kad Žemės palydove beveik visiškai nėra vandens, o tas, kurio esama, yra užneštas kometų arba asteroidų. Tokios išvados gali turėti įtakos ir teorijoms, kaip vanduo atsirado mūsų planetoje.

Mokslininkų komanda, vadovaujama JAV Naujosios Meksikos universiteto dr. Zachary Sharpo, analizavo chloro izotopus, rastus Mėnulio vulkaninėse uolienose. Chloras yra hidrofiliškas, t. y., traukiantis vandenį, todėl jis puikiai tinka matuoti vandenilio kiekį medžiagose.

Baikalo ežerą Sibire tiriantys Rusijos giliavandeniai aparatai „Mir-1“ ir „Mir-2“ jo gelmėje aptiko nežinomos kilmės rutuliukus. Mokslininkų manymu, tai gali būti naujai atrasta organinių junginių forma.

Vieną geologiškai seniausių ežerų pasaulyje, kurio didžiausias gylis siekia 1637 metrus, giliavandeniai batiskafai „Mir“ tiria nuo 2008 metų, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. 2008 ir 2009 m. vasaromis jie į Baikalo dugną buvo nusileidę daugiau kaip 120 kartų. Batiskafams pavyko aptikti kelias iki šiol nežinomas biologines rūšis, buvo tiriamos ežero dugne aptiktos naftos nuotėkio vietos ir dujų hidratų telkiniai.

Mokslininkai mano, jog Keuntauro Alfos (Alpha Centauri) dvinarėje žvaigždžių sistemoje gali būti į Žemę panašių planetų

Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo žemės už 4,3 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė filmo „Įsikūnijimas“ autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia“ išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t.t.

Kol kas prie kitų žvaigždžių pavyko aptikti daugiau kaip 400 planetų. Dauguma jų - dujinės milžinės, panašios į Jupiterį, tik didesnės, sukasi labai arti savo žvaigždės. Tačiau maždaug šeštadalis atrastų sistemų panašios į mūsų Saulės sistemą. Vadinasi, Polyphemus su Pandora gali egzistuoti. Tokių planetų palydovuose iš principo gali būti tinkamos sąlygos ir gyvybei. Tą leidžia teigti pradiniai kai kurių Saulės sistemos planetų palydovų tyrimai. Po storu ledo sluoksniu Saturno palydove Encelade, arba Jupiterio – Europoje gal kada ir rasime primityvių gyvybės formų.

Britų mokslininkų ir inžinierių kuriamas robotas bus pasiųstas Cheopso piramidės šachtą, kad atvertų paslaptingas dureles iš kalkakmenio ir pamatytų, kas yra už jų.

Egipto Senienų taryba, prižiūrinti senovės Egipto paveldą, ir Lydso universiteto (D. Britanija) robototechnikos specialistai tikisi, kad XXI amžiaus technika padės įminti itin intriguojančią Cheopso piramidės ertmių paslaptį, skelbia dienraštis „The Independent“.