Tarptautinės organizacijos "Kosminės paieškos" Rusijos skyriaus vadovas Vadimas Černobrovas mano, jog per anksti daryti išvadą, kad Tunguskos meteoritas yra Neatpažintas skraidantis objektas (NSO). "Aiškių požymių, kad tai buvo ateivių laivas, kol kas nėra. Tačiau rajone, kuriame nukrito meteoritas, kartkartėmis aptinkama radinių, kurie įgalina toliau ieškoti šios hipotezės įrodymų", - sakė V.Černobrovas pirmadienį.
Specialistas priminė, kad "rugpjūtį darbą baigusi Sibiro visuomeninio valstybinio fondo "Tunguskos kosminis fenomenas" ekspedicija paskelbė hipotezę, jog Tunguskos meteorito kritimo rajone pavyko aptikti ateivių techninio statinio blokų".
Jis taip pat priminė apie "milžinišką akmenį, kurį Sibiro mokslininkai rado šiame rajone prieš keletą metų".
"Tenai nedelsiant nuskubėjo specialistai, kurie pakrovė luitą į sunkvežimį ir parvežė į mokslinę laboratoriją... Po kruopščių tyrimų buvo vieningai nuspręsta, kad rastoji uoliena neatitinka nė vieno iš žinomų meteoritų tipų", - papasakojo V.Černobrovas.
Jis išsakė prielaidą, kad kartkartėmis taigoje randami medžiagų pavyzdžiai, kuriuos kai kurie tyrėjai laiko ateivių laivo nuolaužomis, gali būti nesėkmingai paleistų sovietinių raketų dalys.
"Sovietų laikais kosmoso sritis ir tyrimai buvo įslaptinti. Sėkmingus startus plačiai nušviesdavo spauda, o avariniai paleidimai visada būdavo nutylimi. Kas dabar gali žinoti, kiek iš tikrųjų įvyko sovietinių kosminių raketų avarijų? Gal būt mokslininkai kaip tik jas ir laiko ateivių iš kitų planetų laivų liekanomis", - samprotavo mokslininkas.
Kosminis kūnas, vėliau pavadintas Tunguskos meteoritu, 1908 metų birželio 30 dieną susidūrė su Žeme ir sprogo Akmenuotosios Tunguskos upės baseine, už 65 km nuo Vanavaros (Evenkija) gyvenvietės.
Sprogimas buvo girdėti apie 1000 km nuo jo epicentro. Kritimo vietą 1927 metais tyrė profesoriaus Leonido Kuliko vadovaujama ekspedicija. Ieškoti NSO pėdsakų meteorito kritimo rajone imta po 1960 metų.
Šaltinis: "Interfax"-BNS
