Ateivių galime ieškoti ir Žemėje. Galbūt jie taikiai sugyvena su žinomomis Žemės gyvybės formomis, galbūt yra visiškai izoliavęsi, rašo MSNBC.com.
„Jei gyvybė susiformuoja žemiškomis sąlygomis, kodėl ji to negalėjo padaryti ne vieną, o kelis kartus pačioje Žemėje?“,- klausia Paulas Daviesas, kosmologijos teoretikas ir astrobiologas, dirbantis Arizonos universitete. „Nėra į Žemę panašesnės planetos už Žemę“.
Ateivių klausimas dažniausiai siejamas su nežemiškąja įvairove, tačiau NATO dar ir šiandien nežino nei kur šios įvairovės ieškoti, nei kaip ją atpažinti.
„Jei išsiaiškintumėme, jog gyvybė Saulės sistemoje iš nieko susiformavo ne kartą, o du, galėtume būti tikri, jog gyvybė knibžda įvairiausiuose visatos kampeliuose“,- tvirtina Daviesas. „Yra labai didelė tikimybė, kad nesame vieni“.
Davieso nuomonė, alternatyvių gyvybės formų egzistavimo įrodymai gali būti prieš pat mūsų akis.
Mokslininkai jau yra radę kelias gyvybės formas, kurios galėtų būti įvardintos alternatyviomis: Kalifornijos ežere gyvenantys arsenu mintantys mikrobai ir jūros gelmėse gyvenantys keisti organizmai.
Sintetinė biologija – gyvybės formų inžinerija - šiandien padeda mokslininkams suprasti, kokios biocheminės alternatyvos mums pažįstamai gyvybei gali egzistuoti.
„Jei ateiviai nešaudys lazeriais, vadinasi yra didelė tikimybė, jog jų biochemija yra visiškai kitokia nei mūsų“,- mano Stevenas Benneris iš Floridos molekulinės evoliucijos fondo. „Turbūt svetimos gyvybės mes net neatpažintume“.
Daviesas prisimena, jog jo studijų metais septintajame dešimtmetyje populiaru buvo manyti, jog „gyvybė yra statistiškai neįtikėtinas stebuklas, cheminė klaida, kuri įvyko tik vieną kartą, ir ta klaida esame mes“.
Pastaraisiais dešimtmečiais teorinis pesimizmas buvo pakeistas teoriniu optimizmu.
„Tapo madinga teigti, jog visatoje gyvybė egzistuoja daugelyje vietų, nors moksliniai faktai per daug nepasikeitė“, - pasakojo Daviesas. „Mes vis dar negalime pasakyti, ar gyvybė tinkamomis sąlygomis susikuria automatiškai, ar tai tiesiog statistinis stebuklas.“
„Jei išsiaiškintumėme, jog gyvybė Saulės sistemoje iš nieko susiformavo ne kartą, o du, galėtume būti tikri, jog gyvybė knibžda įvairiausiuose visatos kampeliuose“,- tvirtina Daviesas. „Yra labai didelė tikimybė, kad nesame vieni“.
Davieso nuomonė, alternatyvių gyvybės formų egzistavimo įrodymai gali būti prieš pat mūsų akis.
Mokslininkai jau yra radę kelias gyvybės formas, kurios galėtų būti įvardintos alternatyviomis: Kalifornijos ežere gyvenantys arsenu mintantys mikrobai ir jūros gelmėse gyvenantys keisti organizmai.
Sintetinė biologija – gyvybės formų inžinerija - šiandien padeda mokslininkams suprasti, kokios biocheminės alternatyvos mums pažįstamai gyvybei gali egzistuoti.
„Jei ateiviai nešaudys lazeriais, vadinasi yra didelė tikimybė, jog jų biochemija yra visiškai kitokia nei mūsų“,- mano Stevenas Benneris iš Floridos molekulinės evoliucijos fondo. „Turbūt svetimos gyvybės mes net neatpažintume“.
Daviesas prisimena, jog jo studijų metais septintajame dešimtmetyje populiaru buvo manyti, jog „gyvybė yra statistiškai neįtikėtinas stebuklas, cheminė klaida, kuri įvyko tik vieną kartą, ir ta klaida esame mes“.
Pastaraisiais dešimtmečiais teorinis pesimizmas buvo pakeistas teoriniu optimizmu.
„Tapo madinga teigti, jog visatoje gyvybė egzistuoja daugelyje vietų, nors moksliniai faktai per daug nepasikeitė“, - pasakojo Daviesas. „Mes vis dar negalime pasakyti, ar gyvybė tinkamomis sąlygomis susikuria automatiškai, ar tai tiesiog statistinis stebuklas.“
Šaltinis: vakarai.us
