Baikalo ežerą Sibire tiriantys Rusijos giliavandeniai aparatai „Mir-1“ ir „Mir-2“ jo gelmėje aptiko nežinomos kilmės rutuliukus. Mokslininkų manymu, tai gali būti naujai atrasta organinių junginių forma.
Vieną geologiškai seniausių ežerų pasaulyje, kurio didžiausias gylis siekia 1637 metrus, giliavandeniai batiskafai „Mir“ tiria nuo 2008 metų, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. 2008 ir 2009 m. vasaromis jie į Baikalo dugną buvo nusileidę daugiau kaip 120 kartų. Batiskafams pavyko aptikti kelias iki šiol nežinomas biologines rūšis, buvo tiriamos ežero dugne aptiktos naftos nuotėkio vietos ir dujų hidratų telkiniai.
Pranešama, kad šiuo metu „Mir-1“ ir „Mir-2“ batiskafai dirba Pietinėje Baikalo įduboje, Sankt Peterburgo purvo vulkano rajone. Juose esantys specialistai ežero gelmėje aptiko „keistus rutuliukų formos darinius“. Kol kas mokslininkai negali vienareikšmiškai pasakyti, kas gali būti šie rutuliukai, tačiau neatmeta galimybės, jog tai yra „neįprastos formos organiniai junginiai“, teigiama pranešime.
Pagrindinis giliavandenių aparatų „Mir“ šiame ežero rajone vykdomų tyrimų tikslas – dujų hidratų telkinių žvalgyba. Tai kristaliniai įvairių dujų, tarp jų ir metano, junginiai su vandeniu, susiformuojantys tam tikromis slėgio ir temperatūros sąlygomis. Manoma, kad ateityje dujų hidratus būtų galima naudoti kaip energijos šaltinį.
Rugpjūčio 9 dieną vykusio panirimo į Baikalo dugną metu į gelmę buvo nugabentas skaidrus konteineris, skirtas dujų hidratų pavyzdžių paėmimui. Be to, mokslininkai ežero dugne paėmė įvairius biologinius mėginius, sakoma pranešime.
